Pagalvojau apie savo vaikus - mato saulę, meilėj gimę juk, laukiami. Bet lieti skaudžią temą - laiko aukos neapgalvotos, nelaukiamos. O juk žmogus pasaulin prašosi - nuteisia be kaltės.
o bana
nu fuksai
ir prisidirbot
už drąsą
aqpie poabortines patirtis čia kala ketvertus
o menas yr ar ne
štai klausimas
koksai
kalu čia kuola
durnas aš visai
Labai skaudus eilėraštis,apnuoginantis skausmą ir tragediją.
Jei manęs paklaustų:ar gali rekomenduoti chrestomatijai poeziją, kuri įkūnytų ir poeziją, ir tragediją, ir atskleistų trumpame kūrnyje ne tik žmogaus, bet ir civilizacijos dramą bei būtų techniškai nepriekaištinga? Atsakyčiau: taip, tai yra Toni'J'Blue eilėraštis "Be šansų".
eiliukas - tobulas. moraliai 5 iš 5