Pažadai

Kriokliai su veidais žaliais
durimis krenta visomis,
virš staktos - miego užuolaidos
                                        suraizgytos;
kas laukia tavęs?
Žali šydai, paslaptis, keli veidai nušvitę:
viskas sustingę, labai šalta;
nykštukės bruožai ryškėja pro ledą.
baimės akys, kepurėlė jos ištįsusi, žalzgana,
nepanaši į karūną, ne ne.
Už valandos brūkšnio juodo
tuoj suksis džiaugsmo girnos,
mirgėdamos jos sumals
pažadų miltus žydrynėj, šviečiančioj
                                                  it fosforas.
Pyragas, oi, koks bus didžiulis!
Mes valgysim laimę, sėdėdami danguje:
                                                riekę po riekės,
susikeisime vietomis, širdimis.
Mes būsime labai godūs, labai alkani:
nė vieno trupinio - niekam nė vieno.
Krioliai su veidas žaliais
durimis krenta visomis.