Dangaus kiškiai

Ten kur alma šaltinėlis,
Žydi žalias kilimėlis.
Guli kiškis toj pievelėj,
Mintys sukasi galvelėj.
Kaip į dangų jam užlipus?
Su kiškeliais susitikus,
Su zuikeliais debesėliais,
Baltais pūko kamuolėliais.
Kaip smagu būt paliuoksėti,
Aplink saulę šokinėti,
Su vėjeliu išdykauti
Ir dangaus skliautu keliauti.
Guli jis ir taip svajoja
Ir sustoti nevalioja.
Bet staiga grūmot pradėjo,
Kiškis po egle lindėjo.
Piktas mažas debesėlis
Dengė saulę kaip šešėlis.
Bet saulutė greit su vėju
Debesėlį nugalėjo.
Šonus greitai jam pašildė
Ir per visą dangaus ilgį
Ištiesė ji laumės juostą,
Septynspalvėm juostom puoštą.
Mūsų kiškis net pašoko.
Reik nedelsti, - save moko.
Kur ji remias į žemelę,
Rasiu aš į dangų kelią.
Bet kol zuikis taip galvojo,
Saulė juostą suvyniojo.
Mato pilkis: nėra kelio
Nei kelelio, nei takelio,
Nėra kaip į dangų lipti,
Nėra kur net įsikibti.
Et, tiek to, pamanė pilkis,
Jeigu nori, saule, girkis.
Jei tie kiškiai žaist nenori,
Į namus aš eisiu oriai.
Pas draugus geriau aš bėgsiu,
Aš nuo jų jau nesislėpsiu.
Laukia kiaunė ir ežiukas,
Voverytė ir bebriukas,
Mano pusbroliai pilkieji,
Ir visi draugai gerieji.
Mes žalioj gražioj pievelėj
Eisim šokti vėl ratelio.