Peršoks ar ne. Pagyvenęs barzdotas vyriškis su išklerusiu lagaminu, trypčioja aplink balą. Juokingiausia ,kad jos apeiti negali, nebent pasukti atgalios. O jis skuba. Jo laukia ir jis nenori vėluoti. Jei būtų jaunas ,tikriausiai nesusimąstęs peršoktų ir nulėktų savo keliais. Bet dabar jis jaunas širdy. Bent taip apie save galvoja.
Įsibėgėja ir šoka. Kaip ir reikėjo tikėtis takštelėjo ir vidury balos prajuokino vaikus, atėjusius basomis pabraidyti ir plukdyti popierinius laivelius.
Neperšokęs, apgailėtinas, su kreiva šypsena barzdos vešlumoj. Dešinės rankos didžiuoju pirštu prilaiko lagamino dangtį, pro kurį jau prasiveržė įvairiaspalviai skarmalai.
Aš jaunas - balos vidury. Aš jaunas dar pastovėsiu truputį ir eisiu. Dar akimirką. Kad pasaulis aplink mane suktųsi.
Kad popieriniai laiveliai plauktų man tarp kojų. Kad kapitonai traukdami už virvių išleistų garą, kaip ženklą, kad aš dar jaunas .Aš tikrai jaunas.