netrenk į mano akmenį
perkūne netrenk
į tą kuris patvory guli
perkūne netrenk
aš jį užauginsiu
kaip sūnų
vieną iš tų pražuvusių
(neburnoju perkūne
bet kodėl reikėjo taip rūstauti)
gal kaip jauniausią
kurį mylėjau labiausiai
(atleiskite vyresnieji)
kurio per didelių svajonių
dar nespėjau pažinti
perkūne netrenk
į mano akmenį
žinau kad jis šaltas
žinau kad bedvasis
nesvarbu
kad tik namai
nebebūtų tušti
tad netrenk perkūne
bent į akmenį
perkūne netrenk


vilnelė vėl





