Pirtis

Po darbų sunkių ir varganų
Reikia purvą šalint į save žiūrėt baisu.
Kurkim vyrai pirtį, bobos vantų rišt,
Su daina į trobą vėl visiems sugrįžt.

Jau dūmelis rūksta, greitai apsisuko
Ir visi vyriokai į pirtelę spruko.
Na dabar girdėsis aimanos keiksmai
Kūnas vertas grieko, laukia marškiniai.

Akmenys įraudę daros karštesni
Baltas garas lipa stačiai per akis.
Kūnas nebežino ar jam šokt ir bėgt
Ar dar garą stiprint ir toliau sėdėt.

Čia tokia karštybė, kad juos velnias griebk,
Kūną daužo vantos imi balsu rėkt.
Gal užtenka vyrai jau gana, gana
Nusilupti baigia devinta skūra.

Nesiklauso vyrai šios graudžios maldos
Kibirą užpylę stačiai ant galvos
Dar beržais velėja iki raudonumo
Laikia marškiniai, juk šitokio baltumo.

Visi nusiprausę trauks jau į namus,
Juk dabar į jąją moterys sugrius
Pragarą perėję išlekia į lauką
Sieloje pamiršę fizikinę trauką.