Pavasaris

Manų kruopos nebebyra iš dangaus
Ir saulelė vėjo šlamštą gaudydama džiaugias.
Erzina, kaip visad, dvokas purvino lietaus,
Bet už tai merginos pradeda atrodyt tokios jaukios...

Laukiu nekantriai, kol kiaulpienės pražys,
Kol pakalnėse pūliuot pradės žibutės.
Jau drąsiau užgieda laiptinėj gaidys,
Žiū!.. Gražu – jau parskrenda kregždutės!

Tai pavasaris – gamta tai! Šukės!
Buteliai ir mėšlas galvoje – aukštai, žemai!
Kaip pavargęs po žiemos barsukas – toks suplukęs
Noriu būti robotas – labai labai...