Guli drobė nubalinta žolėje ir nežino,
Kad bus įtempta ant rėmo pakeista.
Čaižys jos skaistumą deglos kiaulės šerys,
Įmirkęs į dažą, spalvomis pražys.
Prilietęs baltumą keis. Drobė savaime įsižeis,
Sukąs dantis, kentės, o galiausiai džiūgaut pradės.