Prie bedugnės aš krašto tik stoviu
Ir į juodąją tamsą žvelgiu.
Ar sulauksiu dar kito rytojaus,
Ar nuskrisiu bedugnėn paukščiu?
Nejaučiu saulės šildančio šypsnio
Ir sukaustančios baimės nėra.
Tarsi paukštis padangėj paklydus
Prie bedugnės aš stoviu viena.
Ar ateisit, už rankos sugriebsit,
Ar išgelbėsit, liksiu gyva?
Prieš akis man bedugnė juoduoja,
Nueinu nuo tavęs palengva.