*  *  *  *  *

Netiesa, kad skaisčiai šviečia
juodo tunelio gale,
ta šviesa – giliau, ji kviečia
tik per kančią
į save...

Išplečiu vyzdžius ir...  kylu
į save, savy –
aukštyn...
Ak, sūpuoklės! Tebemyliu,
nors ir perplėšta
širdim...

Nežinau, galbūt sugrįšiu
Į tave, tavy –
žemyn...
Netramdyk manęs surišęs
išsibarsčiusiom
viltim...


I.D.
2002, gruodis