vieno instrumento istorija

aš taip norėjau kažkada išgroti tylą
per ryto pievas ir nukritusius lašus,
per vienišumą ir spalvas pabirusias
ir išėjau ieškoti į melsvus kraštus
to instrumento,
                    kad išgrotų tylą,

tik eidama žengiau kažkur ne ten
ir subyrėjau tarsi instrumentas,
ne tom natom pritaikytas išgaut...

***

ir kai ėmiau save dėliot iš naujo,
aš supratau, kad mano paskirtis -
ne tylą grot, ne vienišumą,
bet gyvybę, spalvas ir grožį
mylinčioms gentims...