Šukės

Lyg laivo sudužusio šukės,
Nuplaukia svajonės upe.
Iš marių ataidantis juokas-
Sena lyg pasaulis, jūreivių daina.

Ir visa, kas juda- tas gyva
Net šukės, išeitų kad gyvos...
Bet laivo nėra- jis sudužo,
O vėjas sudrąskė bures.

Į krantą kaskart vis po šukę isminga,
Paliks jos tenai, jau visam...
Iš molio pakrantės peruko
Išlys tiktai jųjų galai.

Tad šukės, įsmigusios šukės
Jos nejuda- jos nebe laivas.
Į tankų pakrantės peruką
Įsikibs ir tūnos amžinai.