- - - - - - - -

Kai karta buvau Vienoj
Nupirkau savo papugai
auksini narveli
kad ji i saule zvelgtu
pro aukso groteles.
narveli pastaciau virtuvej
ant savo senojo saldytuvo
vis arciau lango.
kad ji regetu debesis
ir jaustu veja
kartais pakabindavau ji balkone.
bet mano papuga
taip niekada ir nepragydo
o aukso groteles vis atspindedavo
karstas mazytes paukscio asaras
matyt todel
kad as jos niekad
nemylejau.