Povandeninės srovės
pagauna šimtą
keturiolika
riebių lašišų,
savaitgaliai šoka sirtakį
kaskart vis tuo pat
ritmu
ir pavargęs laiškininkas
nusiima kepurę
o vakarais - ir veidą - -
Kai užlipi laiptais į ketvirtą aukštą,
gali labai gerai
matyti parką.
Ir žmonės vaikšto
lyg vaiduokliai
padūmavę ir
nusivylę rytojum
Atsigręžk, atsigręžk - - -
ten už trečių
stiklinių durų tau
kažkas mojuoja....
Bet ne...
turbūt sumaišė tavo
vardą. Ir vėl.
Pro pravirus langus netyčia
ima neršti unguriai
(kuriuos tu nuvaikai
languotu rankšluosčiu)
ir apšauki kvailai
sutrikusius vaikus
kad ima cukrų
(kuri pernakt lipdei į gabalėlius)
Nežiūrėk, nežiūrėk - - -
undinėle pavirsi,
jei kaskart vėl ir
vėl bandysi sugauti visas
dar vis plaukiančias
žuvis - -