Šalto senamiesčio dienos

Šaltoje senamiesčio gatvėje
skrieja juodo lietpalčio skvernas,
neša kartu su savimi
apdulkėjusių lapų pusnį.
Atsirėmę į Katedros sienas
geria karštą vyną
apsisukę šalikais, barzdoti dėdės.

Dienomis ten kartais dega šviesos-
šildo karvelių kaklus.
Vakarais tenai siaučia liepsnos-
degina lietpalčių skvernus.

Susisukę funikulieriaus
laukia šunys.
Gal kas žalią kaulą numes?
Išsitempusios gatves šluoja
katės-aristokratės.


Tik kartais rytais, netoliese,
prie pat mano laiptų,
miega Tomas
praskelta kakta.