***

Virš pakibusio ryto sodyboj mirtis,
Visas laikas surytas, neliko nakties,
Kalbos svilina žolę po žydinčia guoba
Ir žodis po žodžio įsiplieskia luobas
Ant žiedas po žiedo sukritusių žvilgsnių
Į vandenis, riedančius veido paviršiumi
Kaimo senolio, sugavusio nerimą
Degančiam moly ir vėjo šiurenime,
Šiugžteli liepos ties patvorio sijomis,
Sėlina lapkritis, derlių pasiima,
Atplaukia debesys. Įplieskia žiburį
Moterys drebančios, neša nuo židinio
Liesdamos veidą, bučiuodamos kaktą
Ranką paleidžia ir neša be rakto
Už vartų pakalnėn. Ten žiedas po žiedo
Susirenka debesys, virstantys sniegu.