O mano kupra išsitiesins

Ant medinės lentos
                        it  tramplino
vienas žingsnis pirmyn -
t i k ėjimas.
Lyg nuo liepto tolyn -
t i k ėjimas
   
įslysta į rūką -
  paklysta

- po amalu mano po amalu -

mala mintis ūkanotas į slenkstį -
    akmenį mano
gano Sigutė, vis gano
svardina po mano kaklu.
Ir degina galvą
kaip auką ir maldą -

taip keliasi (išlenda) švęstas,
nekaltas ir nepradėtas-
                įtraukęs sparnus,
ė j i m u i  per aklas -
                drąsus.

- Ofelija mano Ofelija -

Koks aš drąsus t i k ėjimui.
T i k savo mažyčiam ėjimui
iš amalo, branduolio, kevalo
per naktį užgimusiam
per juodymą nago -
skaistus it Saturnas
                sparnuotas ir karštas
t i k ė j i m a s mano...

          (toks durnas)  










1984 m. Lenkų kunigo laidotuvės