Ir neprotingas, kas mąsto keistai,
Ir tas, kas myli - tai dar neviską supranta,
O kas nutyli neatrodo kvailai,
Nes kartais žodžių kalbėt neužtenka.
Ir ne kiekvienas, kas sako žodžius,
Jaučia pyktį, geismus ir paguodą.
O jei linki stiprios sveikatos
-Tai dar nereiškia, kad obuolį duoda.
Ir ne kiekvienas, kas taria saldžiai
Tau, kad myli tyliai į ausį
- Tik nereikia tikėt tuo naiviai,
Kad tą meilę tu iš jo gausi.
Ir ne kiekvienas, kas mina takus,
Per rytdienos ištryptą sodą,
Su rasotu delnu vėl mums
Sudrėkins sudžiūvusią odą.
Ir ne kiekvienas, kuriam tu šypsais,
Nusišypsos tau, pats to norėjęs
- Tad užsimirškim skriaudas amžinai
Ir gražinkim, ką viens iš kito atėmę.