Pragaro muziejuje

prie paveikslų debesys susirinko
bedugnė už rėmų
pilna siaubo
muziejuje ant parketo
du begalviai lavonai
po sidabro žvakidėmis
o galvos jų antikinės
ant žvilgančių iečių pakartos
siūbuoja it klaikūs monstrai
dešinėje prie įėjimo
ir laiptai laiptai be turėklų
ligi gaudžiančių paveikslų
ant dangaus pakabintų
koks aukštis! galva svaigsta
nuo įtampos ir baimės
išgeltusi senutė apačioj
mezga kojinę lyg skruzdė
lavonai sukruta
mėlynas jų kraujas laša
į moteris torso formos amforą
žiūrovai pasimetę it vaikai
ir nėr vadovo jokio
tai-
virš bet kokio supratimo
tai peržengia visas normas
auksinė prieblanda muziejuje
kaip keistas sapnas