origami

aš tau nupiešiu medį
                su daug šypsenų
kad mane prisimintum
kad paukštukais jį
  galėtum nukabinėt
o tu tik stovi
dideliais žuvėdrų batais
mindydamas žolę
ir aš jau keturiasdešimt septintą kartą
ieškau išėjimo
                iš savęs
[ar padėsi pasilikti?... ]

čia nemylima
netylima
tik rūkoma
ir laukiama

--- prarandama


o tu vis stovi
šalia mano nupiešto medžio
lietui beprotiškai pilant
bandai paleisti aitvarą
į dangų
į dangų
į vėtrą [many]
-- ir vis nutrūksta visi siūlai
mus
rišantys