Jei brisdamas į
rudeninės melancholijos rūką
Net nežinai,
Kurioje likimo ežero pusėje
palikai geros nuotaikos valtį, o
žiūrėdamas į tylų vasaros gaisrą
matai praėjusio gyvenimo dūmus, susimąstyk,
Nes Vasara baigėsi.
na, jei brendi į rudeninės melancholijos rūką, gali ir nebesakyt, kad vasara baigėsi,- ir taip aišku ir takelis, priėjęs temos tašką virsta paprasčiausiu pasikartojimu, pamesdamas loginę grandį. Dar vienas reikalas,- strofą guldysi į vieną eilutę,- gausi sakinį,- tokie sakiniai, suspausti pa vertikali ir užvadinti eilėm,- kelia bereikalingų abejonių, nes pretenduoja ir į viena ir į kita.
Daugiau viskas tiko, pritiko savo erdve, savo spalva ir nuotaika. Kokie keturi avansu