Aukštielninkas smigo teptukas...
Purpurinę spalvą -
jos lūpos atidavė.
O tenai, pasislėpęs už stalo,
veidrodis,
kiauru žvilgsniu -
prarijo šešėlius.
Nurijo stiklą,
nieko netarus...
Ryte jam liko
tik purpurinis
teptuko prisilietimas
ant nespalvintos drobės.