Kada
pajusiu krintanti
mėnulio atvaizdą ant veido?
Kada
žvaigždes aš pamatysiu
sukaustytas grandinėmis?
Kada
užuosiu aitrų
rožių kvapą?
Kada
aš išsiskirsiu
su kančia?
Kada
skaičiuosiu ašaras
ant balto lapo?
Kada
susigrąžinsiu išnykusias
šviesias ir spindinčias viltis?
Kada
numirsiu vienas
nuo kraupios vienatvės?
Kada
gyvenimo diena
jau pasibaigs?
Galbūt tada,
kai aš mėnulį vėl
savam veide matysiu.
Galbūt tada,
kai žvaigždės
grandinėse paskęs.
Galbūt tada,
kai rožės skleis
aitriausią kvapą.
Galbūt tada,
kai išsiskirsiu
su žiauria kančia.
Galbūt tada,
kai suskaičiuosiu
ašaras ant balto lapo.
Galbūt tada,
kai viltys
mirusios sugrįš.
Galbūt tada,
kai mirsiu vienas
nuo kraupios vienatvės.
Kaip tik tada
gyvenime man
vakaras ateis.
O gal...
tik viskas
apsisuks ratu...