aš vyras juodu apsiaustu, smaragdo akim

atsilapoja paltas,
plazdena...
jūros gaiva persmelkia
iki pat akių
į širdį.

įkaitę delnai
sugeria vėją.
pėdos pakyla
virš žolės
ir jaučia jos kutenimą.

aš vyras
juodu apsiaustu.
laikau vartus
tarp žemės
ir dangaus.

mano akys
išduoda kitą pasaulį.
rankos sugeria
vėją ir saulę.
grąžinu vaikus į namus.

jūra skalauja
pėdų šaknis
į gylį.
plaukuose mano
dievai mylis.

pušų sakais
aplipęs kūnas tyli.
apie praeitį
ir būtį nebylią.
į sūkurį irias.

lietus išplauna akis,
subėga
į žemės raukšles.
išgauna
gyvybės spalvas.

aš vyras
smaragdo akim.
jungiu
du pasaulius.
vaiko sielai.