šlapiakojiškas

aš iškeisčiau šitą dainą į tave,
juk pasaulis kartais keičiamas į žmogų.
mano draugė, kur gyvena Rietave
jau neturi net kaštonų kam parodyt.

saulės dievas laukia palikuonių,
kai lietus prilimpa prie stulpų.
tamsoje mylėtis jis nemoka,
jis nemoka net užsėt laukų.

o lietus į elektros stulpus
įsigert įsigert nepajėgia.
dievo moteris verkia kasų,
kurias nusikirpo tylėdama.

šlapiakojai ištaško balas,
kol pabunda užsnūdę šunys
ir mieguistai išskirsto kalbas:
rusų lenkų lietuvių gudų.

aš visas kalbas iškeisčiau į tave,
juk ir žodis kartais keičiamas į žmogų.
ir tylėdama karpyčiausi kasas.
šlapiakojė saulės dievo moteris.