iš pradžių pamaniau kad išprotėjau nes visokie mirgėt pradėjo akyse kaip kokios lemputės mažos ant kalėdinės eglutės po kuria radau savo žalią megztuką ir meškiną kuri turiu iki šiol lovoje kurioje miegojau su tavim kai man buvo gera ir tavo plaukai kvepėjo kaip tos pievų gėlės kurias skabėm kartu praeitą vasarą o tą didelį medį kuris augo paupį jau seniai nupjove su pjūklu benzininiu kaip maniakai kokie kur laksto su visokiais ginklais tai jie irgi kartais taip daro nezinau gal ir man taip atsitiks nes man jau stogas vaziuoja idomiai is salies turetu atrodyti vaziuojantis stogas o kur jis vaziuoja ir kaip juk jis net ratu neturi kaip stogas gali be ratu vaziuoti nuo persidirbimo o gal jis vaziuoja kaip lektuvas bet lektuvai ne vazineja bet skraido o juk man stogas neskrenda nes jeigu jis nuskristu tai greiciausiai ir mane nusinestu kartu su ta daina kurioje apie kalifornija dainuoja kur merginos ir vynas skanus jis man patinka kartais isgerti silta krutineje pasidaro beveik taip pat kaip tave pamacius bet tai trunka tik akimirka o paskui vėl pasaulio šaltis me juk niekada negėrėme kartu vyno rekės kadanors tai išbandyti įdomu ar pasidarys dvigubai šilčiau jei gersiu vyna ir tavo lūpas kartu bet tu niekada nemėgai kai aš nebaigdavau sakiniu bet ir pati kartais jų nebaigdavai ir kai paklausdavau konors kas man būdavo svarbu tu atsakydavai kąnors tokio abstraktaus jog as nesugebedavau net suprasti ka tai reiskia nors tiesasakant net nesistengdavau nes vistiek tu buvai pati sauniausia bet tai truko neilgai nes vėliau pabėgai galbūt taip ir turėjo būti bet tu neturėjai sugrįžti o tu visdėlto sugrįžai ir man jau buvo aišku kad viskas vėl greitai baigsis kaip ir baigiasi viskas kas yra gera taip ir buvo bet dabar as bekliedėdamas jau žinau kad tu sugrįši ir jeigu paskui pabėgsi tai sugrįši ir dar kartą na aš negaliu sakyti kad asš tai žinau bet aš tai jaučiou nes tu esi pati šauniausia ir nors aš nevertas tavęs bet.........................