kišeninės mintys

atstumui tarp
tavęs
      ir manęs
tolygiai
          didėjant
              ilgesio fėjos
susirenka šokti

liūdesio spalvos
    sukasi stiklainyje
(tam, kurį maniau palikusi žiemai)

bet aš šypsausi
susipyliau į kišenes
tavo juoką
ir tavo
        akių spindulius
ilgos
mano kelionės
dar ilgesni
              vakarai
padovanojau tau
savo mintis
O
saulėlydžius pasiliksiu sau.
Ir taip tyliai lis lietus.
Aš šukuosiu plaukus
ir leisiu
          žuvis
į sudrėkusį orą.
Pasaulis
          vis sukasi.
(ir aš
      vis aukoju
savo žodžius dar nepažįstamiem
dievam)