Neatneši saulėgrąžos
Per vėlu
Nugramdei mano žvynus
Peiliu
Aš pasiklydusi kurčia nebyli akla žuvis
Šaltame vandenyje pilvu aukštyn
Nebegalėsiu pasislėpt žolėse arba nugrimzt
Mano kaktoj nebėra kaulo
Išpaišysiu savo kaukolės skliautą patetiškai
Juk patetiškas ir dramatiškas mūsų gyvenimas
Patetiški žodžiai ir gilios mintys
4 laipsnių džiaugsmas ir 40 laipsnių skausmas
Įklimpom, tiesa? Juk ruduo... Ir ratai sukasi sunkiai,
Jei tikėt Kristijonu. Kristijonas pasimirė,
Dievas pasimirė, kaip ir jo šarvotojas Frydrichas.
Perskaitysiu Hermano knygas vardan tavęs.
Po trejų metų mes būsim seni ir svetimi.
Dabar aš supuvau, taip ir netapus skani.
Ne kirmėlės kaltos, lietus.
Kam pragaro ieškot po žeme?
Mes visada ieškojom per toli.
Kas iš šalto metalo, kas iš vyno ir virvių?
Kas iš žodžių, kurie kerta kaip įkaitintos geležys...
Neatneši saulėgrąžos
Per vėlu
Nuskutai man žvynus
Peiliu