žmogus ir stichijos

I. ŽMOGUS

Gyveno kartą žmogus, pasiklydęs tamsoje. Kitas žmogus uždegė jam žvakę, kad jos šviesa parodytų kelią. Tačiau tuomet pasiklydęs žmogus pamatė saulę, kuri prarijo žvakės liepsną.

Gyveno kartą žmogus, jo ausyse švietė saulė, o pilve- mėnulis. Jis pats, žiūrėdamas į dangų, nė nepastebėjo, kad ten nėra nei saulės, nei mėnulio, o tik atspindžiai.

Gyveno kartą žmogus- vidurys tarp šviesos ir tamsos, kvatojančių kosmoso stichijų atsispindėjimas virpančioje placentoje.

II. STICHIJOS

DANGUS

Kartą žmogus išėjo į miestą, kuris jam visiškai nepriklausė, o gatvės jo nemylėjo. Žmonės ėjo, ėjo, ėjo pro šalį, ir žmogus pajuto, kad prisijaukino šią gatvę.

ŽVAIGŽDĖ

Kartą žmogus rado ant kelio nukritusią žvaigždę. Jis labai apsidžiaugė, nes pagalvojo, kad aukštai viršuje yra kažkas, kas jį myli- ir būtent jį.

VANDUO

Kartą žmogus ant kelio rado buteliuką ir jį išgėrė. Akimirką jam pasirodė, kad jo miestas skyla ir smenga į žemę, o veidrodiniame upės paviršiuje regėjo didelės imperijos griūtį.

AKYS

Kartą žmogui pasivaideno, kad iš minios kažkas į jį pažvelgė. Jis ilgai negalėjo to pamiršti.

LOVA

Vieną naktį žmogus ilgai vartėsi lovoje negalėdamas užmigti, o po langais kažkas labai triukšmavo. Tai jis mintimis pašoko ir nubėgęs žemyn viską užtildė.

LIETUS

Kai lydavo, žmogus visada atsėlindavo pažiūrėti. Vieną kartą jis gatvėje pamatė, kad ten labai daug šlapių žmonių.

MIESTAS

Vieną kartą žmogus apėjo visus namus ir surado pievą, o gale pievos pamatė horizontą. Tai jis tol į jį ėjo, kol priėjo kitą miestą. Tada sugrįžo į savąjį.

SIENA

Vieną dieną žmogus priėjo prie vieno namo ir ilgai žiūrėjo į sieną. Tada pakrapštė galvą ir nuėjo.

PIEVA

Vieną dieną žmogus braidžiojo po pievą ir ten jį pradėjo sekioti nuobodulys. Žmogus visaip bandė pabėgti ir iš pradžių buvo smagu, bet vakare nuobodulys parėjo su juo į namus ir apsigyveno.

VILTIS

Vieną kartą pas žmogų užėjo viltis ir ilgai gyveno, kol mirė paskutinė, o vienai mirti labai liūdna.

NEVILTIS

Dar pas žmogų apsigyveno neviltis. Tai dar ir dabar gyvena.

KITI

Kartą žmogus pagalvojo, kad jam reikia draugo, ir parsivedė iš minios kitą žmogų. Bet atėjo paskui jį visa minia ir pristatė virtuvėje ir salone visokių užkardų ir mažų namukų ir įrengė ten gatvę.

AUTOBUSAS

Vieną dieną žmogui pasidarė labai liūdna ir jis įsėdo į autobusą, kad nuvažiuotų į vonią išsimaudyti. Ten atsisėdo šalia kito žmogaus ir jam buvo gera.

ĮNIRŠIS

Kartą žmogus įniršo ir išgriovė visas minios pastatytas užkardas. Tai minia labai supyko ir sukalė žmogui būdelę su keturiomis sienomis ir jį ten uždarė.

SAULĖ

Kartą žmogus pamatė, kaip gražiai lauke šviečia saulė. Jis pažadėjo visiems nieko nebegriauti ir žmonės jį išleido. Tada žmogus nuėjo į pievą, pasistatė sau mažą namuką ir ten apsigyveno.

ANTKLODĖ

Žmogus turėjo tokią antklodę, kuria užsiklodavo ir galėdavo ilgai miegoti, kai jam būdavo sunku.

DURYS

Vieną kartą žmogus pastebėjo, kad jis kiekvieną rytą išeina į miestą, o kiekvieną vakarą sugrįžta į namus. Jis niekaip nesuprasto, kodėl taip daro, bet jo namų durys kiekvieną kartą patraukus užsidarydavo, o pastūmus atsidarydavo.