tarpe

varpai be atotrankio
DunnnD vieną kartą
ir svyro
ir laikrodžiai mūsų keisti
nepataisomai -
tįstantys blynai
tik „tik“
ir „vot tak vot“
sustojam ir keikiamės - „varnomis grįšim“
o laikas randuotas
prasiiria rankom per minią
ir eina į vakarus
saulę į pažastį
sau įsitrynęs

vėl viskas į ritmą,
į pulsą, į lygumas
vėl varnos užjuodina -
fonas pasiveja