Dvasinis penas. Sapne Nesapne.

Visi kas gyveno tame mieste buvo arba sapne arba nesapne.
Miesto gyventojai sakydavo, kad nesapne geriau būti nei sapne, todėl, kad tie kurie nesapne turėjo šautuvus ir tardydavo tuos kurie buvo sapne.
Dažnai tardydavo.
Sustatydavo juos prie sienos, įremdavo į juos šautuvus ir grasindavo,
kol tie kur sapne pridarydavo į kelnes.
Tada šautuvus tie kur nesapne nuleisdavo.
Ir juokdavosi tie kur nesapne iš tų kur sapne, kad tie kur sapne prie sienos sustatyti labai smirdi.
Turistai, ieškantys dvasinio peno, aplenkdavo šį miestą iš tolo.
Nes vietiniai gyventojai šio dalyko jiems pasiūlyti negalėjo, -
tie kur nesapne dvasinio peno išvis neturėjo,
o tie kur sapne nors dvasinį peną turėjo, bet jų kelnėse jis dvokė ir dažniausiai būdavo skystas ir netinkamas transportavimui.
Miestas iš turizmo pajamų negaudavo.
Padėčiai ištaisyti šio miesto parlamentas paruošė įstatymą, kad visi miesto gyventojai būtų sapne. Parlamentas, aišku, tikėjosi, kad priėmus šį įstatymą visų gyventojų kelnėse dvasinis penas kvepės ir vilios turistus.
Kadangi parlamento dauguma buvo iš tų kur sapne, o mažuma iš tų kur nesapne, bet su šautuvais, šio įstatymo niekaip nepavykdavo priimti. Nes,  atėjus laikui balsuoti, tie kur sapne pridarydavo į kelnes.
Todėl, visi kas gyveno tame mieste buvo sapne arba nesapne. Ir ne kitaip.