Koks išsiblaškymas, mergaite, tavo

Koks išsiblaškymas.
Koks išsiblaškymas, mergaite, tavo.
Nejau nebematai, kad šaltmėtės
Kėsinasi į plaukus.

Nejau nebeatsimeni, kaip pasakojau-
Žiedkričiais sėklas rankiot reikia,
Kad lapkritį suvertum jas skaron
Ir artimui daiginti atiduotum.

O kai saulėm suvešėtų toji
Vien tik nuo jūsų žiovulių ir laistytuvų,
Galėtumei apgaubti mus visus.
Ir nė arbatomis tirpinti nereikėtų.

O tu vis dar neatmeni.
Vis pasakok ir pasakok iš naujo.