Ir nežadėjo nieko gero...
apkabindamas pilka sukandėta skraiste
truputį piktas, truputį liūdnas barstė
lyg magistras krištolo karoliukus,
bėgo stiklais lyg norėdamas
į keistą koncertą pakviesti,
o gal tiesiog pasiguosti,
juk keikia jį praeiviai,
išeiviai ir keleiviai,
o aš – juokiuosi garsiai
tarsi pardavus savo
skausmą.