pakeliui...

kažkas lėtai lėtai
pasuko mano sielą
per baltus avižų laukus
į gelsvą taką
ir iš naujo mokė,
kokiu žingsniu ir kaip pradėti eit,
kitu ritmu, suderintu su saule,
kitom natom užrašinėt visus,
kurie į mano sielą įsispaudžia
tarsi minutės,
o rodyklė suks
tame ritme
vis naują sielos ratą
per piligrimų išmintus kraštus...