Kafkiškai

Trak, trak, trak, trak, priropoju prie kiosko.
-Zham zham, - suburzgiau.
Pardavėja ištiesė pakelį apipelijusio sūrio ir supuvusį obuolį. Pajutau kaip ėmė skirtis seilės tarp mano išsikišusių žandikaulių.
-Zham, - padėkojau pardavėjei ir nustryksėjau už kampo, kur ir sudorojau savo priešpiečius.
Pilvas išsipūtė. Dabar jau nebegalėjau tai greitai šmirinėti, kaip būdamas alkanas, tačiau tai buvo daugiau pliusas nei minusas, nes jausmas buvo be galo malonus. Kiekvieną kartą virškinant man maloniai kutendavo visą kūną, ir tada nieko daugiau nenorėdavau, kaip tik atsigulti kur nors saulės atokaitoje, atmesti visas 8 kojytes atgal, nuleisti antenas ir snūduriuori.
Sugrįžęs namo pagaliau gavau progą išpildyti savo troškimus. Vos įženges pro duris iškart puoliau prie sienos, ja greitai užlipau į trečią aukštą, išliaužiau į savo kambarį, griuvau ant savo margojo akmenėlio, viena antena spustelėjau kaitinamosios lemputės jungiklį ir pasinėriau į palaimingą snaudulį.