Banalia tema

Pasimečiau prieblandoj ūkanų
Ir gyvenimas tapo "neštyvas"*,
Užteks man moterų rūškanų,
Užteks - pasilaidosiu gyvas.

Prieš tai išsikasiu kapaduobę,
Rauste išsirausiu nagais,
Priežastis pakibus į palubę:
Esu įstatytais ragais.

Pasidirbsiu grabą medinį
Iš lentų kaimyno - vogtų
Ir į jį bekaldamas vinį,
Sakysiu: nereikia žmonų.

Paminklą statysiu iš plytų,
Apsitversiu spygliuota tvora,
Kad uošvienė ta supelytų,
O su ja kartu ir žmona.

Gulėsiu tylus ir nurimęs,
Misdamas kapo sliekais,
Viskas sklandu lyg arimas
Ir vėl lyg studentų laikais.

Aplinkui laisvės kiek nori,
Kur žiūri vien grabo lenta,
Apšepęs esu nepadoriai
Ir smirdžiu kaip šeško skūra.

Įkyrėjo misti sliekais,
Nebenoriu studento laikų,
Pralaimėjusio žingsniais lėtais
Pas žmoną ir uošvę grįžtu.