Nežinau ar siauraakio piniginė,
baimė pasirodyt žemesniais, ar kas......
....privertė Jus atsisakyti Žodžio "AMEN",
"AMEN" muzikos, "AMEN" idėjos...
O gal tai tiktai mūsų, ištroškusių veiksmo džiaugsmų, oaziu vaizdiniai, miražai?.....
Mes buvom žiaurūs.
Žiūrėdami į dvidešimt penkias poras akių įžuliai savo tiesą teigėm. Tikėjimą įdiegt norėjom. Bengališkas ugnis žvakelėmis pakeisti bandėm - nepavyko. Gaila.
Užtraukiau nemalonę sau, kitiems. Mea culpa!
Užtraukiau dainą žingsnių ir minčių.
- Į šventę Jus visus kviečiu!
...tai taktinis manevras? - taip. Džiugu.
Tik rūbas juodas, persisunkęs peikiančiu
akių juodų penkių ir dvidešimt žvilgsniu
kiek prigesino šypsenos gyvybę...
Iš "fa la do" teliko tik bemoliai
- tikrasis "si", vizualusis "la", visi kiti...
Kartoju: mea culpa...
Žmonės, kas Jus?
....
Jau vakaras, o atminty
tik nykstančios lastelės liko. Balta gėlė - netikėtumas (gera...) - gražios mergaitės dovanota...
Ir dar, tik smulkmena nedidelė viena,
nepripažįstanti netikro pralaimėto mūšio:
"...teisingai, GALBŪT taip reikėjo.."
...galbūt....


/me






