snaigiu verpetai

Kai snaiges supasi verpetais,
Pusnys ziba kristalo zvaigzdem,
Tu sedi ant apsnigto kelmo
Ir skaiciuoji sviesas languose.

Ziema...
Pusnynai...
Apsnigti miskai...
Ir pedos, ispaustos ir sustingusios lede

tu nori begt...
Krist...
Atsistot...
Tu nori pabuti snaige.

Apserksnyjusios medziu sakos,
Sustinge krumai, ledine naktis.
O snaiges vis soka supasi verpetais
Ir krenta i zeme pieniu pukais.

Uzmerki akis ir pakeli galva i dangu,
Jauti kaip menulio sviesa apgaubia tave.
Akimirka, minute ir tu atsimerki
Viskas pradingo karstoje ugnyje...