Prisiminiau seną gerą įstatymą: „Zakon podlosti“ ir pagalvojau, kodėl to įstatymo man neužrašius (juk jis nerašytas?) …
Pirma. Kai eini gatve, būtinai pro šalį pralekianti mašina pyptels, aptaškys arba išleis smirdantį dūmą.
Antra. Kai neturi pinigų, būtinai atsiras toks, kuris tave pakvies eiti į kiną, kavinę arba leistis į tolimą beprotišką kelionę.
Trečia. Kai artimiausią ateitį susiplanuoji iki menkiausių smulkmenų, būtinai pro šalį praūžia „Anatolijus“ ir viską pasiglemžia. Tau lieka tik špyga marinuota.
Ketvirta. Kai tau labai sunku, ieškai draugo, kuriam pasiguostum, kuris tave užjaustų ar suprastų, jį ištinka dar didesnė nelaimė ir tu esi priverstas jį guosti, užjausti ir suprasti.
Penkta...
- Zakon podlosti, - nusišypsojo Usonifuras. – Gyvenime kvailybės gimdo kvailystes. Sėdžiu čia ir jomis gėriuosi, kai tuo tarpu manęs užklausė rimtesnių klausimų.