išverstkailiai...

Abėcėlėm išguldyti
kareivėliai,
ir balerinos,
magnolinėm akim,
kimštais sijonais
iš reklamų bėga...
Mamos šilkinių
rankų
dabintos kasos,
ir tėvo
kepti ąsočiai
pieno,
šiandien ant laiptų
dūžta,
kaip visad-
veidais į apačią.


Arbūzai,
alaviniai
lietuvio rankose,
dar karts nuo karto
inkščia-
nebyliai minėdami
Gruzijos gilumas,
Kirgizijos miškus
ir stepes,
apie kurias,
tieksyk svajota.
Ir moterys,
pagaliau
palikusios viešnamius
į šeimas bėga-
o sako
tet'e a tet'e*
meluot negalima...








*akis į akį....




                  Adelinai