Minty

Pagavau klajojančiąmintį,
Lyg pabirusio koljė mažytį perlą,
Kvatojančią ir verkiančią,
Viską matančią
              ir
Nereginčią - apakusią nuo neteisybės;
Spalvotą lg vaivorykštė
              ir
Juodai baltą lyg kino juosta;
Devyniais balsais dainuojančią
              ir
Spiegiančią baisiau už patį speigą;
lyg mažas vaikas čiauškančią
              ir
Nebylią lyg sotus akmuo;
Kaip pienių laukas žydinčią
              ir
Nuvytusią lyg paskutinė rožė;
Kvepiančią kaip medaus korys
              ir
Dvokiančią baisiau už patį savartyną;
Tamsesnę už juodvarnio plunksną
              ir
Šviesią kaip saulės branduolys;
Šiltą, lyg ka tik užplikyta arbata,
              ir
Šaltą kaip ledo karalienės širdis;
Gražesnę už patį grožį
              ir
Bjauresnę kaip bjauriausią išgamą;
Tyresnę už ašarą
              ir
Gašlesnę už visą raudonų žibintų kvartalą;
Mylinčią ir nekenčiančią...
    Mintį...

Pagavau sakinį, kelis žodžius,
Kuriais norėta pasakyti: "Pasiilgau, grįžk!"
    Ištartus, tik gal ne ten...
    Pasiklydusius...
    Nesurastus...
    Nesuprastus...
              ir
    Užmirštus...