Buvo..

Paikas vaiduoklis, pasistatęs rašomąjį stalą
pačiame rudens sūkuryje, rašė...
Laikrodis pradėjo eiti,
virš jo iškilo melsvi sparnai.
Dūžiai skambėdami trenkės širdin:
lapo dūžiai, širdies dūžiai.
Išmušė valanda! Valanda išmušė!
Akyse tamsu. Nutolstančių grandinių dundesys,
ir rasa ant lūpų sukepusių pasirodė
                                                  prieš rytą;
vėjas ir lapai, plunksnos, švelnūs voratinkliai...
                                                      Buvo.
Į pietus nuplaukė debesys balti.
Nusinešė baugštumą, visas abejones...
                                              Buvo.
Širdis pradėjo bėgti.