Punk-ty-ri-nis mano pasaulis
sulyto rugpjūčio mieste
aš mažas, nežuvęs-
dar Mauglis-
tikies, kad pakeisi mane.
Daugiau negaliu atsinešti-
atsinešiau jau su kaupu-
iš mano smėlėto likimo
žinau-
maža bus gintarų
tačiau man negaila
NE-gaila
punktyrinių mano dienų
žinau-
pasirodys tau kvaila-
renkuos kablelius is plaukų...
Deguonies ir žodžių apstu šalimais,
tačiau neturiu kuo kvėpuoti-
aš mokausi žaisti su tavo žaislais,
bet neturiu ką TAU duoti-
nebent plunksnos tiktų
ar žemės grumstai-
vis tiek vėl į dulkes pavirsim
neperauklės niekas-
nejau nematai-
iš vėjo ir vėjui
grąžinsim...
daužytus ir narpliotus dulkių tinklus
ir pančius-visus atsirišim
suklupusius batraiščius rankoj nešu
žinau-
tiktai
basomis visad grįšim.