Laukti žiemą (Kai viskas aplink tampa per daug dirbtina)

Toks dirbtinas išaušo rytas,
Dar netikresnė žada būti diena.
Nors lauke sninga ir rūkas
Meluoju sau, sakau - dar ne žiema.
Aš tikiuos kažko sulaukti,
Viliuosi likti ne viena.
Dairaus į tolį sunerimus,
Veide stiklinė šypsena.

Dirbtinis sniegas puošia mano kiemą.
Ištirpo staiga snaigė - netikra.
Aš suprantu kaip sunku laukt kažko šiandieną...
Bet laukiu, vis dar laukiu ir gana.

Tenai už lango pasiklydo mano žvilgsnis,
Paskendo jis speiguotoj pusnyje.
Su praeitim jau teskiria mane tik vienas mirksnis,
Nuo jos aš pasislėpsiu šio netikro ryto tyloje.

Aš laukiau, laukiau čia,
Bet niekas neatėjo...
Atslinks tuoj patyliukais nupirkta naktis.
Šaukiau, rėkiau,
Bet niekas manęs negirdėjo...
Nešvies daugiau man saulė dienomis.

Girdžiu kaip aidi pavėluoti žingsniai,
Kažkas netikras beldžias į manas duris...
Aš laukiau jų,
Tačiau laiku jie neatėjo.
Vėluojantiems jau durų niekas neatidarys.
Ir gaila, bet dirbtinės mano šypsenos
Šiandien jau niekas neišvys.