Be taisyklių

Neskaičiavom akimirkų,
kai už durų šypsojosi
piktas svečias.
Nepažinom.
Tu  slėpeis, aš ieškojau.
Taip žaidėm slėpynių.

Geltonu taku lyg per dūžtantį
ledą su neklaužada vėju
suspėti norėjom,
viską palikę.
Tu tylėjai, aš laukiau.
Taip žaidėm kantrybę.

Skubančios upės pakrantėj,
po spalvotais klevais
išėję ieškoti namų,
klydome.
Tu pamiršai, aš pavargau,
nes žaidėm be taisyklių.