Moteris. Mergina. Mergaitė. Trys kvailės. Jos turėjo ar turės šiuos vardus. Keisis gyvenimo patirtis, protas bei išmintis, jos liks tos pačios.
Nežinau, ar yra rimtesnis skirtumas. Juk tai tik sąvokos, pavadinimai su skirtinga šaknimi, nors prasidedančios ta pačia raide – M. Moteriškas biustas tas pats. Bet jei jauna, tai būtinai mergaitė, jei ištekėjai – tik moteris. Na, dar lytinė orientacija gali kiek iškraipyti sąvokas. Ir viskas.
„Labai norėčiau vadintis mergaite, kai ištekėsiu ar net kai liksiu našle, mano vyras, tapęs našliu, sakė, bus tik berniuku“, – skundėsi viena Usonifurui. Tai labai linksma ir graudu, nes sąvokų skirtumas tiek įsėdęs į pasąmonę, jog norom nenorom virsti į tą amžiaus kategoriją, pagal kurią pasivadini moterimi, mergina, mergaite. Tarsi įgytum tam tikrą karinį laipsnį.
„Gera būtų vadintis nei moterimi, nei mergina, nei mergaite, o kokiu kitu bendriniu žodžiu, nerodančiu amžiaus“, - skundėsi antra.
- Senele, o kas ta su dideliais papais nuvažiavo ant dviračio? Mano klasiokė, nu ta mergaitė iš gretimo namo ar tavo bendraamžė, ta moteris, kuri pernai pakorė savo vyrą?
o manęs nejaudina kategorijos, "kaip pavadinsi, taip nepagadinsi". Ko gero, požiūris pakis su amžiumi, kai atsiras tam tikri nauji kompleksai ir pradėsiu jausti, kad pozicijos vis silpnėja. Ko gero, išeities nėra, nes skirtumas tarp požiūrių į vyro ir moters amžių giliai įsitvirtinęs kolektyvinėje sąmonėje. Aš nesu feministė, nes, tiesa sakant, nesisolidarizuoju su savo gimine, ir todėl man tas pats, kaip mane pavadintų, kadangi aš sau turiu pavadinimą "ono" arba "it".
tikrai, gera tema:) as pvz niekaip sau negaliu prilipdyti moters savokos ir viskas. pati sau tai gal ir galiu, bet kai kiti kreipiasi, kaip idiotiskai neteisingai skamba:)
Pagaliau kas nors apie tai pradėjo rašyti. Sveikinu. Tam, aišku, reikia tikros drąsos. Nežinau, kodėl niekas nenori apie tai net pagalvoti... Aš pati sėdžiu prie šios temos visą šimtmetį ir žinau, kad tai sunki tema. Sėkmės, Dil.