Tarakonas

Ak tarakone, rudgalvi prūsoke,
paskelbti karą sumanei?
Užgrobti  trobesius tikiesi,
kasies po namo pamatais…
Matai, gudrutis, atsirado-
nei rentė, statė, lopė juos
apsigyveno neprašytas,
stuobrys laukinis,
netašytas…
Kariauju per dienas naktis,
kas man tik atlygį rašys
už darbą juodą ir nuodus,
kaip bestija esi gajus-
nes dichlofosas tau nė motais,
toksikomanas tu, žinau,
aš rasiu rodą tau, besoti,
užteks čia man dykai terliotis
ir atlapojusi  vartus
pakviesiu vėją į svečius
ir dviese stosim…

Pakirto skersvėjis mane,
o “prietelį” vaidino,
ligos varčiausi patale-
jau vos ir atgaivino…
(Ką reiškia netikri draugai-
kokia paika buvau- nūnai
o je…)
o prūsokai?
Žinia, jie elgiasi keistokai…
O aš?
Ką aš!?
Vaistus geriu
ir rutuliuoju mintį-
gal kitą kart
reik tarakonu……..
……….    gimti…