Įsiliesiu šaltiniu tavo vyzdyje,
kai bitės suneš medų iš
šilkinės vasaros skraistės,
o vėjas šokdins po kojom
čežančius spalvoto
ilgesio laiškus.
Eglė sapnuos žalčio pėdsakus
kopų smėlyje įspaustus
jūrai dangų bučiuojant, kai
pienių pūkais išklojus guolį,
upėmis ištekėsiu – per
potvynį – į tave įsiliejus.