Liepžiedžiais sninga vasara,
tokia gležna ir
nematoma. Paliesti –
baisu, dar išnyks
skaidri iliuzija, grąžins
pilkumos kvapus ir
spalvą.
Nepradink, brangus žiedeli,
tu – Vasara, lietus,
kuris lyja tik kartą
per visą Gyvenimą. Netikiu
abejonėm. Jos
netikros.
Vasara prisnigo, baltai,
bet gniūžtės –
nesuspausi. Nors
gali paskęsti
arbatos aromate. Dar
prašyčiau truputį medaus
ir saldaus biskvito...
Gal jau prabusti? Ne,
apsidairyk, kaip
kvepianti vasara liepžiedžiais
sninga...