Ūkininko metai

Smelkiasi ligota sutema į kūną —
Kirmėlaitės nušliaužė daržus,
Žirniai susivėlė į kaltūną,
Ankštys varto derliaus miražus

Karvės dar bučiuoja rudą kalno veją
Šnirplės dūksta alkana spalva
Vėjas kaip zuikutis bėginėja
Kol suskyla jo minkšta galva

Juodos ir giliausios dėmės ligi kaulo,
Lig šiaudų, lig šieno, lig gerklės
Balzgana, nuvytus ryto saulė
Vystykluos vis miega kaip lėlė

Smenga proto vyris į purvyno skalsą —
Nebėra gyvybinės darnos
Po langinėm šoka lėtą valsą
Paskutiniai rūpesčiai dienos...